vėptelti — vėptelti, ia ( i), ėjo 1. žr. vėptelėti 1: Kai klausi, tai vėptels žodį ir vėl bumso Gs. 2. intr. smarkiai kirsti, smogti: Tėvas tep vėptelėjo kirviu į kulbę, kad ši iš karto in tris dalis suskilo Krok … Dictionary of the Lithuanian Language
vepterti — vèpterti, ia, ėjo žr. vėptelti: 1. Mano brolis kad vèpterėjo, tai net visi už pilvų susiėmė Dglš. Vepters žodį kas – ir gali pakliūti sp. 2. Užgirsiu daugiau keikiantis, tai ir prie žmonių nesisarmosiu veptert Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
vepterėti — vèpterėti, ėja ( ia, i), ėjo 1. Ds žr. 1 veptelėti 1: Ans ten ką vèpterėjo, anai nepatiko KlvrŽ. Jei jau reiks ką vèpterėti, ka nebūtų artie (kad negautų mušti) KlvrŽ. Vèpterėjai nei šį, nei tą PnmR. Gerai, kad nevèpterėjau, ko nereikia Vj.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėpterti — vėpterti, ia, ėjo 1. intr. žioptelėti: Kai širdžia, tai vėpters kada, i gatava Klt. Ale tu ir vėpterėjai Al. Vėpterėjo išgėręs i atsėdė[jo] ažtat Klt. 2. žr. vėptelti 2: Neburblyk, ba kai vėptersiu! Ktk … Dictionary of the Lithuanian Language